KOLPING

Vaikų darželis „Kolpingo mokyklėlė“ teikiantis vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas įsteigtas 2011 m. rudenį Lietuvos Kolpingo fondo iniciatyva.

Lietuvos Kolpingo fondas – katalikiška labdaros ir paramos organizacija, vienijanti socialiai atsakingus žmones, veikiančius savipagalbos principu. Vaikų darželis „Kolpingo mokyklėlė“ įsteigtas realizuojant vieną iš prioritetinių fondo sričių – švietimo veiklą, kuri jau daug metų sėkmingai įgyvendinama ir kitame dvidešimt metų gyvuojančiame fondo projekte – VŠĮ „Kolpingo kolegija“.

Lietuvos Kolpingo fondo veiklą remia Tarptautinė Kolpingo draugija, vienijanti apie 500 tūkst. narių 60-tyje pasaulio valstybių. Draugijos centras yra Vokietijoje, Kelno mieste, kuriame savo veiklą pradėjo draugijos įkūrėjas Palaimintasis Adolfas Kolpingas.

Palaimintasis Adolfas Kolpingas – vienas žymiausių 19 a. socialinio katalikiškumo vadovų ir puikus socialinis auklėtojas, kurio veikla įgijusi platų tarptautinį mastą toliau tęsiama dabar.

Kolpingas gimė 1813 m. gruodžio 8 d. Kerpene, netoli Kelno, vargingoje šeimoje. Jis buvo ketvirtas vaikas, todėl baigęs pradžios mokyklą turėjo išmokti batsiuvio amato ir vėliau septynerius metus dirbti batsiuvio pameistriu. 1837 – 1841 m., kęsdamas sunkiausius nepriteklius, kartu su dvylikamečiais mokėsi Marcelio gimnazijoje Kelne. 1841 – 1842 m. studijavo teologiją Miunchene ir Bonoje. 1845 m. balandžio 13 d. A. Kolpingas buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas į Elberfeldo Šv. Laurencijaus bažnyčią. Ten jis pradėjo savo socialinę veiklą Šv. Jozefo pameistrių draugijoje, iš kurios 1850 m. išaugo “Reino pameistrių sąjunga”, 1851 m. “Katalikiškas pameistrių susivienijimas”, o vėliau – Kolpingo draugija, kuri dar esant jam gyvam išsiplėtė iki Jungtinių Amerikos valstijų.

Palaimintasis Adolfas Kolpingas buvo žymus pedagogas ir žurnalistas. Daug laiko skyrė leidiniams “Rheinische Volksbläter” („Reino puslapiai“ ), “Feierstunde” („Šventinė valanda“ ). Šie leidiniai buvo skirti namams, šeimai ir amatams. Minėtinas ir kasmetinis „Liaudies kalendorius“, kurio pagalba A. Kolpingas vystė savo auklėjamąją veiklą.

Pagrindinė švietėjiška A. Kolpingo idėja yra , jog švietimas netūrėtų būti vien tik perteikiamos žinios, bet ir būdas padedantis suformuoti Dievo paveikslą žmoguje. Jis turi skatinti kiekvieno žmogaus, kaip atskiro Dievo kūrinio, unikalumą ir savimonę, kūrybiškumą ir norą tobulėti, geranoriškumą ir bendrystės jausmą, atsakingumą už save patį ir kitus visuomenės narius.