KOLPINGO PEDAGOGIKA

KOLPINGO PEDAGOGIKA

Ugdymas Kolpingo darželyje grindžiamas dešimtimi Kolpingo pedagogikos principų.

Pagal „Würtenbergo Kolpingo draugijos pedagogikos ir švietimo koncepciją“ Prof.Dr. Wasssilios E.Fthenakis ir Prof. Dr. Wolfgang Schuster

Centre žmogus

Kiekvienas žmogus – vaikas ar suaugęs, mokytojas ar mokinys, klientas, vadovas ar darbuotojas – yra vertybė. Svarbu kiekvieno poreikiai, lūkesčiai ir jausmai.

Darželyje pripažįstame, kad kiekvienas vaikas gali mokytis. Darželis turi padėti kiekvienai asmenybei vystytis savo tempu ir sava trajektorija.

Teisė į mokslą kiekvienam

Pripažįstame, kad kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką švietimo paslaugą. Naikinsime bet kokią diskriminaciją pagal gabumus ar socialinę padėtį.

Holistinis ugdymas

Darželio ugdymo programoje sieksime išlaikyti balansą tarp visuminio asmenybės ugdymo ir specifinių kompetencijų lavinimo, tarp tapimo laimingu žmogumi ir pasirengimo akademinei/profesinei karjerai. Nuosekliai plėtosime visumines asmenybės galias: fizines, emocines, protines ir dvasines.

Orientacija į vertybes

Kolpingo darželis savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis. Tai nėra konfesinė katalikška ugdymo įstaiga – durys atviros visų religijų atstovams. Akcentuojame bendražmogiškas vertybes ir pagarbą skirtingų kultūrų bei religijų asmenims.

Atvirumas įvairovei

Įvairovė mūsų darželyje iškeliama kaip vertybė, o ne vien kaip toleruotinas neišvengiamas reiškinys. Atsižvelgiama į bendruomenės narių tautinius-kultūrinius, socialinius-ekonominius ir asmenybės mąstymo bei jausenos skirtumus.
Siekiama suvaldyti daugumos diktatūrą mažumai.

Ko-konstrukcinė pedagogika

Ugdymo procese akcentuojamas ne pasyvus žinių perdavimas žinančių nežinantiems, o aktyvus jų konstravimas per patirtį. Akcentuojamas bendradarbiavimas tarp ugdytojų, tėvų ir vaikų, kuriame visi mokosi. Svarbiais tampa emociniai mokymosi aspektai, mokymosi grupėje dinamika, mokymosi kontekstas ir prasmė.

Formalaus ir neformalaus mokymosi sąveika

Ugdyme derinamos formalaus ir neformalaus ugdymo aplinkos bei programos. Šalia pagrindinės ugdymo programos kuriamos neformalaus ugdymosi galimybės bei paliekama laiko ir vietos šeimos inicijuotam ugdymui. Bendradarbiaujama su šeima planuojant ir įgyveninant kiekvieno vaiko ugdymą.

Tikslingas IKT panaudojimas

Naudojant šiuolaikines informacines komunikacines technologijas (IKT) siekiama išplėsti mokymosi aplinką, praturtinti mokymosi metodus ir lavinti šiuolaikianiam žmogui būtinus įgūdžius: IKT panaudojimo, informacijos valdymo bei kritiškumo jos atžvilgiu.

Mokymosi aplinkos kūrimas

Pripažįstama, kad didele dalimi ugdo ne programos ir knygos, o žmogiškieji santykiai ir aplinka. Todėl daug dėmesio skiriama turtingos, stimuliuojančios ir saugios mokymosi aplinkos sukūrimui. Įvertinami ergonominiai, estetiniai, psichologiniai ir informaciniai aplinkos aspektai.

Nenutrūkstamas mokymasis visą gyvenimą.

Plėtojamos teigiamos nuostatos mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu ir akcentuojama mokymosi kompetencijos plėtotė. Norėdami ir mokėdami mokytis mūsų mokiniai galės mokytis bet kada ir bet kur. Ugdymo programų suderinimas su Lietuvos bendrosiomis programomis užtikrins laisvą mokinių judėjimą Lietuvos švietimo sistemoje, o tarptautinių standartų išsikėlimas kurs globalaus mokymosi perspektyvą.